Vidurio Europa

Vidurio Europa statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinė idėja, reiškianti, kad tarp Vakarų ir Rytų Europos esančios valstybės turi ypatingų politinių interesų. Pirmą kartą sąvoka išplėtota 1871 susivienijus Vokietijai. Sparčiai auganti Vokietija išsivystymo lygiu ir karine galia pasivijo ir pralenkė Vidurio Europos didžiąsias valstybes, dėl jos spartaus šuolio 19 a. pab. radosi ir paplito ši idėja. Vokietijai buvo labai reikšminga, nes aiškiai atskyrė ją nuo kitų Rytų Europos despotijų – Rusijos ir Turkijos, ir davė pagrindą sudaryti sąjungą su Austrija, kuri iki tol buvo nuolatinė Prūsijos varžovė mėginant suvienyti Vokietiją. Kita vertus, ji aiškiai atskyrė Vokietiją ir nuo Vakarų Europos bei leido jai drauge su Austrija-Vengrija manyti, jog laipsniškai Mitteleuropa (vok.) taps penktąja pasaulio galybe, turinčia valdų ir kolonijų visame pasaulyje, kaip Britanija, Rusija, Japonija ir JAV. Projektas patyrė pralaimėjimą, o po II pasaulinio karo Vokietija tapo nebe Vidurio, o Vakarų Europos dalimi. Šaltojo karo metais sąvoka prarado politinę reikšmę ir atgavo ją tik subyrėjus Sovietų Sąjungai. Dabar sąvoka apima 10 Vidurio Europos šalių, kurios 1989–1990 nusikratė komunistinių režimų ir šiandien yra naujosios ES narės. Vidurio Europos idėja neturi tęstinumo nei erdvėje, nei laike ir tampa reikšminga tik tada, kai Europoje susiklosto tam palanki politinė padėtis. atitikmenys: angl. Central Europe